Horizontalioji (teodolitinė) nuotrauka. Horizontaliąja laikoma vietovės situacijos nuotrauka. Ją atlikus, gaunama kontūrinė plano dalis. Horizontalioji nuotrauka dažnai taikoma kartografuojant miestų bei gyvenviečių užstatytas teritorijas. Kadangi darant šią nuotrauką, daug matuojama teodolitų, tai ji dažnai vadinama teodolitine. Nuotraukos darbai skirstomi į lauko ir kamerinius.
Lauko darbai tai vietovės apžiūrėjimas, nuotraukos pagrindo taškų parinkimas ir paženklinimas, teodolitinių ėjimų tiesimas bei jų susiejimas su atraminiais punktais, taip pat detali situacijos nuotrauka.
Darant situacijos nuotrauką, visi būdingi vietovės kontūrų bei objektų taškai susiejami su teodolitinių ėjimų taškais bei kraštinėmis, sudarančiais nuotraukos pagrindą. Matuojama taip, kad paskui, turint plane teodolitinių ėjimų taškus ir kraštines, būtų galima plano masteliu nubraižyti visą Vietovės situaciją. Būtina numatyti matavimų kontrolę. Tuo tikslu, darant nuotrauką, apmatuojami pastatai bei kiti reikšmingi objektai ir išmatuojami kai kurie atstumai tarp situacijos elementų.
Prieš pradedant detalią situacijos nuotrauką, lauke braižomas abrisas. Jis braižomas maždaug 10X2O cm knygutėje, susiūtoje iš braižomojo popieriaus. Braižoma pieštuku nuo lapo apačios viršų naudojantis nedideliu trikampiu. Abrise vaizduojami artimesni teodolitinių ėjimų taškai bei kraštinės, vietovės kontūrai ir objektai, įrašomi matavimų rezultatai, pavadinimai ir kt. Situacijos nuotrauka dažniausiai daroma stačiakampių bei polinių koordinačių, sankirtų ir sąvarų metodais. Sankirtos gali būti linijinės ir kampinės. Visi šie būdai derinami kartu. Kokie būdai bus taikomi, numatoma jau projektuojant teodolitinius ėjimus. Statmenų būdu atlikta pastatų nuotrauka nuo teodolitinio ėjimo kraštinės 1—2. Sioje kraštinėje ištiesiama 50 m ilgio ruletė. Iš šios kraštinės ekeriu keliami statmenys į pastatų kampus a, b, d ir e. Ruletėje atskaičiuojami atstumai nuo taško 1 iki statmenų pagrindų a’, b’, d’ ir e’. Statmenų ilgiai matuojami kita rulete. Kontrolei matuojami pastatų ilgiai ab, cd, de, taip pat atstumai Ia ir Ze. Matavimų duomenys surašomi abrise.
Vartai fiksuojami atkarpoje bd atstumais bj ir bi. Šiuo atveju taikytas savarų būdas. Tuo tarpu vienaaukščio pastato kampų a (pakartotinai) ir 71 nuotrauka atlikta poliniu būdu matuojant teodolitu kryptis (P.] ir (pz bei: rulete atstumus Ia ir ln.
Kadastriniai matavimai
Dviaukščio pastato kampo l ir šulinio š padėtys matuotos linijinėmis sankirtomis iš 2—3 linijoje fiksuotų taškų lt ir k bei iš pastatų kampų (: ir r. Nuo šių taškų rulete matuojami atstumai iki kampo l ir šulinio š. Fiksuojant taškų h ir le padėtis, matuojami atstumai 2h ir 212. Taškas k rodo ir tvoros padėtį. Kitas tvoros galas (taškas p) fiksuojamas atstumu Ip.
Atskaičiuojant teodolito limbe kryptis [31 ir 62, kampinės sankirtos būdu padaryta medžio m nuotrauka. Kontrolei rulete išmatuotas atstumas šm.
Naudojantis abrisu, plane atkuriami išmatuoti vietovėje dydžiai (kampai, atstumai) ir gaunama nuotraukos taškų padėtis. Atstumai atidedami plano masteliu naudojantis skersinio mastelio liniuote, o kampai matlankiu. Sankirtų atvejais taškų padėtys plane gaunamos susikirtus linijoms arba kryptims. Nuotraukos taškus sujungus tiesėmis, bus gautas kontūrų bei objektų planas.
Darant užstatytos teritorijos horizontaliąja nuotrauką, rekomenduojama laikytis tokių techninių reikalavimų.
Statmenys turi būti ne ilgesni kaip nurodyti. Sankirtų kraštinės turi būti ne ilgesnės kaip naudojamo matavimo prietaiso (juostos, ruletės) ilgis, 0 susikirtimo kampai ne mažesni kaip 300 ir ne didesni kaip 1500.
Darant nuotrauka poliniu būdu, polinės kryptys matuojamos teodolito žiūronui esant vienoje padėtyje.
Kai kontūrų ribos neaiškios, 9.3 lentelėje pateikti poliniai atstumai gali būti padidinti 1,5 karto. Darant 11500 mastelio nuotrauką, polinių atstumų iki kapitalinių pastatų negalima matuoti siūliniu toliamačiu. Kai polinės kryptys plane atidedamos matlankiu, jų ilgiai iki kapitalinių pastatų turi būti ne didesni kaip 6 cm plane. Jei šis reikalavimas netenkinamas, tai pastatai plane žymimi pagal kampų stačiakampes koordinates, apskaičiuotas iš polinių koordinačių. Taip koordinuojami ir kai kurie kiti kapitalinių pastatų kampai. Pastatų išsikišusios dalys fiksuojamos tada, kai jos ilgesnės kaip 0,5 mm plane.
Kameriniai darbai tai teodolitinių ėjimų skaičiavimas, koordinačių tinklo braižymas, teodolitinių ėjimų taškų bei situacijos plane braižymas.
Kadastriniai matavimai
Koordinačių tinklas plane braižomas kvadratais su 10 cm ilgio kraštinėmis naudojantis koordinatografu arba Drobyševo liniuote. Kvadratų kraštinių ilgiai nuo teorinių reikšmių neturėtų skirtis daugiau kaip 0,2mm, o plano rėmelių įstrižainių 0,5 mm
Teodolitinių ėjimų taškai plane paženklinami remiantis koordinačių tinklu. Pirmiausia pagal koordinačių reikšmes reikia nustatyti į kurį kvadratą patenka taškas. Taškų atidėjimas pagal koordinačių vertikales kraštines plano koordinates masteliu atidėti Per gautus taškus pieštuku brėžiama horizontali linija, kurioje ir yra šis taškas. Nuo kairiosios kvadrato kraštinės šioje linijoje atidedama atkarpa. Tikrinant nuo dešiniosios kvadrato kraštinės atidedama. Gautas taškas plane ženklinamas dūriu ir apvedamas 2 mm skersmens skrituliuku.
Pažymėti gretimi, pavyzdžiui, taškai 6 ir 7 tikrinami matuojant plane atstumus tarp šių taškų. Atstumai turi atitikti teodolitinio ėjimo kraštinių ilgius.
Situacijos kontūrai ir objektai braižomi plane naudojantis abrisais. Planas braižomas ir apipavidalinamas paisant sutartinių ženklų reikalavimų.