Žemės dalinimas į sklypus – Tacheometrinė nuotrauka yra plačiai taikomas topografinės nuotraukos būdas. Vietovės situacijos ir reljefo nuotrauka daroma poliniu būdu. Taip nustatomos nuotraukos taškų, vadinamų tais, polinės koordinatės. Tachometru matuojama poline kryptis polinis atstumas S ir aukščių skirtumas h. Kryptis (atskaičiuojama horizontaliajame limbe, atstumas S matuojamas tacheometro toliamačiu, kartais rulete. Aukščių skirtumai h dažniausiai randami matuojant trigonometrinio niveliavimo būdu (pasvirusiu spinduliu) arba atskaičiuojami pagal nomogramos kreives. Juos galima rasti ir geometrinio niveliavimo būdu (horizontaliu spinduliu), jeigu tam palankios.
Tacheometrinė nuotrauka pradėta taikyti XIX a. pabaigoje Šveicarijoje (tacheometrija —— graikų kalba greitas matavimas).
Svarbi tacheometrinės nuotraukos ypatybė yra ta, kad lauke tik matuojama, o planas sudaromas patalpoje. Todėl esti trumpesnė lauko darbų trukmė, kas ypač svarbu nepalankiomis atmosferos sąlygomis. Tacheometrija taikoma stambių mastelių (1:500—2000) topografinėms nuotraukoms.
Svarbiausi tacheometrinės nuotraukos technologiniai procesai šie vietovės apžiūrėjimas, nuotraukos pagrindo taškų ženklinimas ir nuotraukos metodikos detalizavimas; nuotraukos pagrindo taškų koordinavimas ir jų altitudžių radimas; situacijos ir reljefo nuotrauka; plano sudarymas, braižymas ir dauginimas.
Žemės sklypo formavimas (sujungimas)
Situacijos ir reljefo nuotrauka daroma iš pagrindo taškų tacheometru arba teodolitu. Miestų ir gyvenviečių užstatytų teritorijų svarbiausių Situacijos elementų (pastatų ir kt.) nuotrauka daroma atskirai horizontaliosios nuotraukos metodais.
Tacheometrinė nuotrauka daroma paprastu teodolitu arba specialiu prietaisu tacheometru. Dirbant teodolitu, reikia daug skaičiuoti. Didžiausią skaičiavimų dalį sudaro siūliniu toliamačiu išmatuotų atstumų horizontalių projekcijų ir taškų aukščių skirtumų skaičiavimai.
1896 m. profesorius Hameras (Hammer) sukonstravo nomograminį tacheometrą su specialia diagrama, esančia žiūrone. Pagal diagramos kreives buvo galima matuoklėje atskaičiuoti horizontalų atstumą iki taško ir aukščių skirtumą. Tačiau šis tacheometras turėjo trūkumų. Vėliau norvegų inžinierius. Dalis (Dahl) šį tacheometrą patobulino ir prieškario metais Vokietijos K. Ceiso firma pradėjo gaminti nomograminius tacheometrus Dahlta. K. Ceiso įmonė iki šiol tebegamina tacheometrus Dahlta 020 ir Dahlta 010. 1987 m. Rusijoje pradėtas gaminti nomograminis tacheometras TaH („TaN“). Tai nomograminių tacheometrų grupė.
Šiuo metu pradėti naudoti elektroniniai tacheometrai.
Nomograminis tacheometras — tai optinis teodolitas su papildomu nomograminiu skrituliu, kurį sudaro stiklinė plokštelė su nubraižyta nomograma. Nomograma projektuojama į žiūrono tymo lauką SK padėtyje.
Nomogramos plokštelė stabili, todėl, leidžiant arba keliant žiūroną, matoma vis kitokia nomogramos kreivių padėtis.
Nomograminio tacheometro žiūrono vizavimo ašis eina per vertikaliojo siūlelio susikirtimo su pradine kreive tašką, kuris atstoja siūlelių tinklelio centrą.
Žemės dalinimas į sklypus
Prieš kiekvieną atskaitą vertikaliojo skritulio gulsčiuko burbulėlį reikia nustatyti tiksliai ampulės viduryje (jeigu nėra kompensatoriaus). Nulio vietos (NV) reikšmė turi būti artima nuliui.
Šio, Rusijoje gaminamo, nomograminio tacheometro konstrukcija panaši į tacheometro Dahlta. Tacheometro pagrindą sudaro teodolitas. Komplektą sudaro kartografinis staliukas ir dvi keičiamo ilgio matuoklės.
Principinė tacheometro konstrukcija atitinka aprašytą skirsnyje. Žiūronas didina 27 kartus. Limbuose atskaičiuojama skaliniu mikroskopu 0,1 tikslumu. Vertikaliajame skritulyje įtaisytas kompensatorius. Horizontalieji kampai išmatuojami, o vertikalieji vidutiniu kvadratiniu tikslumu.
Nomograminiame skritulyje yra dvi atstumų kreivės. Pastaroji yra žemiau pradinės kreivės ir ja naudojamasi, kai negalima matuoti kreive. Dešiniojoje žiūrono matymo lauko dalyje yra trumpas siūlinio tolimnačio brūkšnys. Nomogramą sudaro keturios aukščių kreivės. Keičiant matuoklės ilgį, jos nulinę atžymą galima nustatyti prietaiso aukštyje. Tuomet, vizuojant pradine kreive į matuoklės nulį, prasčiau skaičiuoti aukščių skirtumą. Galima taikyti ir
matavimo kipregeliu metodiką, kai naudojamos pailginamos matuoklės. Matuojant vertikalųjį siūlelį reikia nutaikyti į matuoklės vidurį.
Tacheometro tikslumą apibūdina tokie rodikliai, vidutinės kvadratinės 100 m atstumo matavimo paklaidos, kai matyti, kad tikslesni rezultatai gaunami pagal mažesnių koeficientų kreives. Kreivės naudotinos tik tada, kai šlaitai statūs.
Tacheometrai Dahlta 020 ir Dahlta 010 sukonstruoti atitinkamai teodolitų Theo 020 ir Theo 010 pagrindu. Šimto metrų atstumo matavimo šiais tacheometrais vidutinė kvadratinė paklaida atitinkamai 20 ir 10 cm. Aukščių skirtumo matavimo tikslumas panašus į gaunamą tacheometru.