Geometrinio niveliavimo paklaidos ir jų įtakos mažinimas
Žemės sklypo paskirties keitimas – Geometrinio niveliavimo būdu išmatuoti su paklaidomis. Nors paklaidos neišvengiamo būtina stengtis mažinti jų įtaka. Pagrindiniai geometrinio niveliavimo paklaidų šaltiniai yra šie: žiūrono Vižavimo ašies horizontalaus pastatymo, atskaičiavimo matuoklėje, pagrindinės nivelyro sąlygos neišlaikymo, matuoklės padalų, matuoklės nevertikalumo, atskaitos apvalinimo paklaidos.
Žiūrono vizavimo ašies horizontalaus pastatymo paklaida gaunama tada, kai netiksliai cilindrinio gulsčiuko burbulas įplukdomas į nulinį ampulės tašką arba kai nepakankamai jautrus gulsčiukas. Nivelyruose su kompensatoriais ši paklaida priklauso nuo kompensatoriaus jautrumo. Nivelyrų su cilindriniais gulsčiukais.
Pagrindinės niveliavimo sąlygos nepatenkinimo paklaida priklauso nuo kampo į dydžio ir yra proporcinga matuoklės atstumui iki nivelyro. Ji panaikinama niveliuojant tiksliai iš vidurio. Kuo tiksliau norima išmatuoti aukščių skirtumą, tuo tiksliau turi būti išlaikytas vienodas atstumas nuo nivelyro iki matuoklių stotyje. Niveliuojant iš vidurio, iš dalies sumažėja ir vertikalios refrakcijos įtaka matavimo rezultatams.
Matuoklės padalų paklaidos. Jos nustatomos pagal specialią matuoklių tyrimo programą. Matuoklės nevertikalumo paklaida. Matuoklė, kurioje atskaičiuojama, turi būti vertikali. Tiksliai niveliuojant naudojamos matuoklės su sieriniais gulsčiukais. Techniniam niveliavimui skirtos matuoklės yra be sferinių gulsčiukų. Pasvirusios matuoklės atskaita visada didesnė už vertikalios. Todėl, kai kyla abejonės, reikia matuoklę judinti niveliuotojo kryptimi ir atskaičiuoti joje mažiausia reikšmę. Kalnuotose vietovėse sunku vertikaliai laikyti matuoklę. Ten tikslinga vartoti matuokles su sferiniais gulsčiukais.
Nuo ko prasideda žemės paskirties keitimas
Atskaitos apvalinimo paklaida priklauso nuo matuotojo individualių savybių ir meteorologinių sąlygų. Tačiau ją galima apytiksliai vertinti.
Trigonometrinis niveliavimas
Metodo esmė
Reikia rasti taškų A ir B aukščių skirtumą. Tuo tikslu taške A centruojamas, gulsčiuojamas teodolitas (tacheometras) matuojamas prietaiso aukštis (atstumas nuo kuoliuko viršaus iki teodolito žiūrono horizontaliosios sukimosi ašies). Taške B vertikaliai statoma matuoklė. Vizuojant į matuoklės aukštį o, matuojamas vertikalusis kampas. Atstumas tarp taškų AB matuojamas matavimo juosta ar toliamačiu ir skaičiuojama jo horizontali projekcija.
Formulės naudotinos, kai atstumas tarp taškų A ir B ne didesnis kaip 300 m. Kai atstumai didesni, reikia atkreipti dėmesį į Žemės kreivumą ir refrakciją. Taške A pastatytas teodolitas, kurio aukštis 1, o taške B gairė ar signalas, kurio aukštis 0. Per tašką A išvestas taško A lygio paviršius AB’, per tašką B –— taško B lygio paviršius. Atstumas tarp šių paviršių yra aukščių skirtumas hAB. Atkarpa BBĮ yra Žemės aukščių skirtumui. Ji atsiranda dėl to, kad taško Al lygio paviršius AĮB” nesutampa su horizontaliu spinduliu AlBl. Žiūrono vizavimo spindulys AlBg, nukreiptas į gaires ar Signalo viršūne BŽ, kerta nevienodo tankio atmosferos sluoksnius. Todėl jis bus iškreiptas, o pro žiūroną matysis ne taškas B2, o pakeltas jo vaizdas B3. Atkarpa Bng yra refrakcijos įtaka r. Vietoj vertikaliojo kampo į tašką Bg matuojamas kampas v į tariamą” tašką Ba. Tarus, kad prietaiso vertikalioji ašis lygiagreti su gaire, galima laikyti, kad AAĮBĮBĮJ, status (kai S=2 km, kampas AĮBĮBa skiriasi nuo 900 mažiau kaip l’). Iš formulės nario 0,43 įtaka aukščių skirtumui yra gana didelė. Pataisas reikia daryti tada, kai jos yra apie 0,01 m. Pataisos visada teigiamos. Kelios linijos, kurių matuojami aukščių skirtumai, sudaro trigonometrinio niveliavimo ėjimus.
Kokie dokumentai reikalingi, kad būtų atliekamas žemės sklypo paskirties keitimas?
Trigonometrinio niveliavimo tikslumas
Trigonometrinio niveliavimo metodu gauto aukščių skirtumo
tikslumas nustatomas. Aukščių skirtumas h yra išmatuotų argumentų V, 5, 1, v, f funkcija. Diferencijuojant, gaunama. Diferencialai pakeičiami vidutinėmis kvadratinėmis paklaidomis ir pagal klaidų teorijos dėsnius rašoma yra maži, todėl jie atmetami. Galutinė aukščių skirtumo vidutinės kvadratinės paklaidos čia mv — vertikaliojo kampo matavimo vidutinė kvadratinė paklaida; ms atstumo matavimo vidutinė kvadratinė paklaida; mf Žemės kreivumo ir refrakcijos nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida (nustatoma pagal matavimo meteorologinės ir kt. sąlygas). Kai horizontalus atstumas tarp taškų ne didesnis kaip 1 km, lemiamą įtaką aukščių skirtumo tikslumui turi formulės pirmas narys. Kai s=1000 m, v=2o, m =15”, ms=0,5 m, skaičiuojant tik pirmąjį formulės narį, mh=0,073. Skaičiuojant aukščių skirtumą su dviem nariais, mh=0,076 m. Kai atstumas matuojamas siūliniu toliamačiu, trigonometrinio niveliavimo tikslumas skaičiuojamas. Kai matavimų tikslumas ir atstumas toks pat, 0 v=100, mh=0,ll. Tai rodo, kad, didėjant polinkio kampui, tikslumas mažėja.