Topografinė nuotrauka tai topografinių planų bei žemėlapių sudarymas. Nuotraukos atlikimo darbai skirstomi į lauko ir kamerinius. Nuotrauka gali būti horizontalioji ir vertikalioji. Horizontalioji – tai žemės paviršiaus kontūrų bei objektų (situacijos) nuotrauka, vertikalioji – reljefo. Šios nuotraukos gali būti daromos kartu arba atskirai.
Stambaus mastelio (1:5000, 1:2000, 1:1000, 1:500) topografiniai planai naudojami inžineriniams tikslams. 1:5000 mastelio topografiniai planai reikalingi rengiant miestų generalinius planus, projektuojant inžinerinius tinklus bei komunikacijas, kelius, rengiant pramonės įmonių techninius projektus, taip pat sudarant žemės kadastrą, žemėtvarkoje ir kt. 1:2000 mastelio planai reikalingi rengiant miestų generalinius planus, planuojant gyvenvietes, atliekant melioracijos darbus, statant kelių įrenginius ir kt. Labai stambaus (1:1000 ir 1:500) mastelio topografiniai planai naudojami sudarant statybų darbo brėžinius, atliekant vertikalaus teritorijų suplanavimo projektus ir kt.
Nuotraukos mastelis priklauso nuo topografinių planų paskirties, jų išsamumo bei tikslumo, taip pat nuo situacijos ir reljefo sudėtingumo. Topografiniai planai gali būti bendrieji ir inžineriniai, kuriuose pavaizduotos požeminės komunikacijos.
Horizontalių laiptas priklauso nuo nuotraukos mastelio ir reljefo sudėtingumo. Lietuvos teritorijos 12000 ir į 1:5000 mastelių planams dažniausiai taikomas 0,5 arba 1 m, o 1:500 ir 1:1000 mastelio planams — 0,5 m horizontalių laiptas.
Pagrindinės topografinės nuotraukos yra šios: 1) Nuotrauka pagrindu sudarymas Situacijas ir reljefo nuotrauka dolitinė (horizontalioji); 2) tacheometrinė; 3) ploto originalo sudarymas niveliavimo; 4) menzulinė; 5) braižymas aerofoto topografinė. Tacheometrinė ir menzulinė nuotraukos dažniausiai esti stambaus mastelio (1:500, 1:1000 ir 1:2000). Pagrindinis 1:2000 ir 1:5000 mastelio nuotraukų darymo metodas yra aerofoto topografinis (kombinuota arba stereotopografinė nuotrauka). Kaip daromos šios nuotraukos, nagrinėjama fotogrametrijos kurse.
Topografinė nuotrauka
Stambaus mastelio topografinių nuotraukų technologiją ir planų turinį reglamentuoja Statybos normos ir taisyklės, valstybinės instrukcijos ir sutartinių topografinių ženklų reikalavimai.
Topografiniai planai gali būti grafiniai arba skaitmeniniai. Grafinis planas yra topografinis brėžinys. Skaitmeninis vietovės modelis sudaromas elektronine skaičiavimo mašina ir laikomas jos atminties įrenginiuose. Skaitmeninis plano turinys gali būti automatiniu koordinatografu nubraižytas grafiškai. Skaitmeninis kartografavimas automatizuoja topografinės nuotraukos procesa. Skaitmeninius topografinius vietovės modelius galima panaudoti automatiškai statiniams projektuoti.
Topografinių nuotraukų tikslumas
Dabartiniai topografinių planų tikslumo normatyviniai reikalavimai yra tokie.
Vidutinė kontūrų ir objektų padėties plane paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu turi būti ne didesnė kaip 0,5 mm. Kai plano mastelis 112000, vietovėje tai sudarys ] m. Pagrindinių pastatų, tarp kurių atstumas iki 50 m, tarpusavio padėties plane paklaida leistina iki 0,4 mm. Pavyzdžiui, išmatuoti 1:500 mastelio planuose ir vietovėje atstumai tarp pastatų gali skirtis 0,20 m.
Topografinė nuotrauka
Vidutinės reljefo nuotraukos paklaidos nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu leistinos tokios: 1/4 horizontalių laipto lygumų vietovėje, kai polinkiai ne didesni kaip 2“; 1/3 kai vietovės polinkiai yra, 0 sudarant 1:1000 ir 1:500 mastelių planus – iki 100; laipto topografinėse 1:5000 arba 1:2000 mastelių nuotraukose, esant 0,5 m horizontalių laiptui. Šlaituose, kur polinkio kampai didesni, horizontalių skaičius turi atitikti aukščių skirtumą tarp reljefo lūžio taškų. Miškuose leistinos 1,5 karto didesnės reljefo nuotraukos paklaidos.
Pateiktos vidutinės leistinųjų paklaidų reikšmės, rekomenduojamos dabartinių oficialių normatyvų bei instrukcijų. Leistina vidutinė kvadratinė paklaida maždaug 1,2 karto didesnė.
Topografinių nuotraukų tikslumas nustatomas pagal kontūrų padėties plane bei taškų altitudžių, apskaičiuotų pagal horizontales, nuokrypius nuo kontrolinių lauko matavimo rezultatų. Ribiniai nuokrypiai turi būti ne didesni už dvigubas leistinas vidutines paklaidas. Tačiau ribinės reikšmės gali sudaryti tik 10% visų nuokrypių.
Darant nuotrauka, lauke turi būti matuojama taip, kad topografinių planų tikslumas atitiktų šiuos reikalavimus.